27 Feb 2016

Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko aptarimas: pagaliau lietuvių literatūrai sekasi?

Tikiu, jog priežastys apsilankyti Vilniaus knygų mugėje gali būti pačios įvairiausios. Bet man šis bibliofilų festivalis pirmiausia siejasi su renginiais, o ne su proga nusipirkti knygų pigiau. Vienas renginys man aktualus ir įdomus jau n metų - tai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) paskelbto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko aptarimas ir laureato paskelbimas.



Jeigu kam pro akis prasprūdo 2015-ųjų metų kūrybiškiausias dvyliktukas, tai pateikiu jį čia (abėcėlės tvarka):

1. Alfonsas Andriuškevičius, Beveik visi eilėraščiai, Apostrofa, 2015.
2. Akvilina Cicėnaitė, Niujorko respublika: romanas, Alma littera, 2015.
3. Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė, Hepi fjūčer: aštuoniolika novelių, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
4. Ieva Gudmonaitė, Sniego skonis: eilėraščiai, Kauko laiptai, 2015.
5. Birutė Jonuškaitė, Maranta: romanas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
6. Donaldas Kajokas, Apie Vandenis, medžius ir vėjus: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
7. Danutė Kalinauskaitė, Skersvėjų namai: novelės, Tyto alba, 2015.
8. Aidas Marčėnas, Viename: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
9. Kęstutis Navakas, Begarsis skambutis: esė, Tyto alba, 2015.
10. Valdas Papievis, Odilė, arba Oro uostų vienatvė: romanas, Alma litera, 2015.
11. Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, Kvėpuoju: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
12. Undinė Radzevičiūtė, 180: romanas, Baltos lankos, 2015.

2015-ųjų metų kūrybiškiausias knygas buvo patikėta aptarti LLTI mokslininkėms dr. Gintarei Bernotienei, dr. Jūratei Čerškutei, dr. Donatai Mitaitei ir dokt. Elžbietai Banytei. Buvo matyti, jog renginio dalyvės stengėsi tilpti į laiką, tad rinkosi kuo glausčiau ir trumpiau kalbėti, tad bent jau aš pasigedau išsamesnio ir gilesnio žvilgsnio į išskirtųjų autorių kūrybą (išpaikino mane iki šiol buvę dvyliktukų pristatymai...). 
   Šiais metais apibūdinti į dvyliktuką patekusioms knygoms viena iš komisijos narių - dr. Jūratė Sprindytė - pasiūlė temą Pagaliau lietuvių literatūrai sekasi, kuri buvo papildyta klaustuku (Pagaliau lietuvių literatūrai sekasi?), idant būtų bent kiek kvestionuojama ši sėkmė (omenyje turimi lietuvių rašytojų knygų vertimai į užsienio kalbas ir įvairios suteiktos premijos). 

Iš kairės: Elžbieta Banytė, Jūratė Čerškutė, Gintarė Bernotienė, Donata Mitaitė
   Anot J. Čerškutės, patekimas į Dvyliktuką yra tam tikras literatūrinės kokybės matas, o atrinktos knygos, anot D. Mitaitės yra savotiškas bendras komisijos skonių vardiklis. 
   Tad ką komisija turėjo pasakyti apie atrinktas  knygas?

G. Bernotienė pristatė tris poezijos knygas
   Anot G. Bernotienės, pristačiusios A. Andriuškevičiaus poezijos rinktinę Beveik visi eilėraščiai, D. Kajoko Apie Vandenis, medžius ir vėjus bei A. Marčėno Viename eilėraščių rinkinius, šios trys knygos yra artimos ne tik viršelių stilistika, bet ir juntama Rytų estetikos įtaka. 
   Kajoko knyga - patyrusio poeto gera knyga, pasižyminti glaudinamu tekstu ir intertekstualumu bei autotekstualumu. Bernotienė pabrėžė, jog Kajokas pasiekia gražią dermę tarp vaizdo ir žodžio.
   Marčėno poezija rinkinyje vėl kitokia. Joje sprendžiama dilema kas yra poetas - Dievo išmata (Marčėno žodžiais) ar irgi demiurgas. Kartu vis grįžtama prie kito probleminio klausimo - iškristi iš visumos ar priklausyti visetui. Marčėnui rytietiška pasaulėvoka reikalinga demaskuojant prasmės iliuziškumą.
   Andriuškevičiaus rinktinė būtų kaip ir įdomus atvejis šiame visame kontekste: viena vertus, tai rinktinė, kita vertus - joje publikuojami ir 30 naujų eilėraščių. Anot Bernotienės, tai tipiškas dailininko poezijos pavyzdys, tokie dailininko etiudai. Vis dėlto, Andriuškevičiaus poezija žavi distancija ir minimalistine raiška, stoiška ir ironiška refleksija. 

Elžbieta Banytė pristatinėjo, jos žodžiais tariant, lietuviškas salotas
   E. Banytė kalbėjo apie likusias tris poezijos knygas. 
   I. Gudmonaitės knyga - jos pirmoji. Elžbietos teigimu, lietuvių literatūroje dažnai reflektuojama Rytų kultūra yra daugiau mados dalykas, tačiau Gudmonaitės poezijoje nuo klišių yra pabėgama. Vedų tekstai į jos kūrybą įausti profesionaliai. Anot E. Banytės, Gudmonaitės poezija - tai sielos judesių girdėjimas.
   Kitokia yra V. Pilipauskaitės-Butkienės knyga, kuri, Elžbietos teigimu, gali kai kuriuos skaitytojus šokiruoti ir sukelti staigią atmetimo reakciją. Pilipauskaitės-Butkienės poezijoje reflektuojamos moteriškos patirtys, tokios kaip gimdymas, tuo metu patirtas skausmas ir pan. E. Banytės nuomone, taip susiejamas kūnas ir siela. 
   K. Navako poezijos knyga, kaip prisipažino E. Banytė, iš visų aptartųjų jai imponavo labiausiai. Tai brandi ir įdomi knyga, reikalaujanti intelektualinių pastangų skaitant. Navako stilius ir subtili ironija, intertekstualumas, kultūrologinis žvilgsnis į sovietmetį, nepriklausomybę daro šį eilėraščių rinkinį dėmesio vertu. Čia rašoma ir apie patį rašymo procesą, tačiau tai ne žaidimas metareferencijomis - poetas apmąsto patį rašymo procesą ir sukuria sklandų, gerą tekstą.

Anot J. Čerškutės, jeigu E. Banytė pristatinėjo salotas, jai liko kepsniai :)
   J. Čerškutė pristatė tris prozos knygas.
   D. Kalinauskaitės novelių rinkinyje jaučiama begalinė atida detalei. Čerškutės teigimu, ši rašytoja yra novelistikos grynuolė. O knygos pavadinime minimi skersvėjai novelėse pučia skersai išilgai, pertraukdami veikėjų mintis ir kalbas. Kas, anot J. Čerškutės turėtų žavėti skaitant Kalinauskaitės prozą, tai gerai parašytas sakinys.
   V. Papievio naujausias romanas į lietuvių literatūrą įneša pakankamai naują temą - orią senatvę. Nepanaši į visus prieš tai išleistus Papievio romanus, Odilė, arba Oro uostų vienatvė pasižymi ir prancūziška sintakse, intonacijomis.
   U. Radzevičiūtės romanas, kaip teigė Čerškutė, kontraversiškas - jos ankstesniųjų kūrinių gerbėjus atbaidęs, o jos kūrybos iki tol nemėgusius - pritraukęs. Vis dėlto, anot kritikės, tekste justi autorės nuovargis, o ir šūviniai sakiniai nebestebina skaitytojo. Nepaisant to, tai dėmesio verta knyga, pritraukianti jei ne personažais, tai detektyviniu punktyru.

D. Mitaitė pristatė tris prozos knygas
   Knygų aptarimą užbaigė D. Mitaitė, pristačiusi dar tris prozos kūrinius.
   Nemažos apimties B. Jonuškaitės knygos pavadinimas - Maranta - reiškia augalą, kuris saugo nuo pikto. Pats romanas - tai šeimos moterų istorija, nuslėptų šeimos paslapčių atskleidimas. Anot Mitaitės, stipriausi šioje knygoje yra realistiniai momentai, kur Jonuškaitė aprašo Seinų krašto vaizdus.
   L. S. Černiauskaitės ir R. Šerelytės duetas skaitytojas padovanojo 18 novelių, kuriose pinasi lyrika ir antiutopiškumas bei ironija., o knygos pabaigoje su Vasaros g. 5 stogų vaizdiniu triumfuoja beprotybė.
   Į 12-tuką patekęs A. Cicėnaitės romanas, skirtas paaugliams, anot Mitaitės, kalba apie sovietmetį ir nepriklausomybės pradžią. Rodoma nedarni sovietinės šeimos realybė, paauglio gyvenimas tokioje aplinkoje. 


   Knygų aptarimui pasibaigus LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas atplėšė voką, kurio turinys slepė laureato vardą.


Šiais metais juo tapo Alfonsas Andriuškevičius! M. Kvietkausko teigimu, Andriuškevčiaus poezijai būdingas nustebimas, džiugesys. Pasaulis džiugina poetą ir jis tai fiksuoja. Kvietkausko teigimu, A. Andriuškevičius - tai poetas, kurio eilės paskutinėje eilutėje sukelia šypseną, tad ši rinktinė - tai daug mažų šypsenėlių. 


Tad toks trumpas reportažas iš šio svarbaus renginio! Netrukus aprašysiu ir savo pačios įspūdžius šių metų knygų mugėje!





No comments:

Post a Comment